Juozupaitis Gustavas

/

Gustavas Juozupaitis – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas.

Jis gimė 1895 m. spalio 24 d. Berštininkuose, Pagėgių apskrityje. Baigė 6 gimnazijos klases, galimas dalykas, kad mokėsi Tilžės vidurinėje mokykloje, kuri rengdavo vidutinius valdininkus ir tarnautojus. Be to, baigė finansinius kursus, mokėjo prancūzų ir anglų kalbas, tačiau nenutolo nuo savo tautos ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje lietuvių veikloje. Gustavo Juozupaičio poezija buvo dažnai spausdinama Mažosios Lietuvos kalendoriuose. Mažosios Lietuvos kalendoriams parašė 8 apžvalginius ir probleminius straipsnius. Pagrindinė tema – lietuviškų ekonominių bendrovių ir įstaigų veikla. Iki 1923 m. Gustavas Juozupatis intensyviai skelbė savo eilėraščius laikraščiuose, jo poeziją mėgo jaunimas. 1914-1924 m., prisidengęs slapyvardžiu Sėjus, spausdino savo kūrybą „Prūsų Lietuvos savaitraštyje“, „Prūsų lietuvių balse“, „Rytojuje“ ir „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“. Gustavas Juozupaitis nuoširdžiai sutiko Klaipėdos krašto prijungimą prie Didžiosios Lietuvos, eilėmis bandė išsakyti buities apmąstymus ir savo nuotaikų kaitą.

1919 m. Gustavas Juozupaitis įstojo į Tilžės Spaudos draugiją, drauge su kitais lietuvių veikėjais steigė jaunimo draugijas – Plaškių Liepą, Tilžės Nemuną.

1921 m. jį išrinko Klaipėdos Donelaičio draugijos pirmininku, taip pat – Santarospirmininku-iždininku. Gustavas Juozupaitis, kaip Donelaičio draugijos pirmininkas, Klaipėdos mokytojų seminarijoje 1928 m. organizavo vokiečių keliautojo paskaitą apie Tibetą.

1922 m. Gustavas Juozupaitis padėjo steigti Klaipėdos Aukuro draugiją, organizavo Tautinio lietuvių banko Klaipėdoje steigimą, buvo to banko direktoriumi.

1924 m. su Jokūbu Stikloriumi įkūrė ribotos atsakomybės bendrovę Sargas įvairiai spaudai leisti (vėliau šią bendrovę likvidavo). 1924-1925 m. leido nepopuliarų Lietuvos vyriausybės politikai artimą laikraštį Pajūrio sargas, 1924-1926 m. – dienraštį Klaipėdos žinios.

1929 m. paskelbė apibendrinamąjį darbą Klaipėdos krašto lietuviška prekyba ir pramonė.

1939 m., kai vokiečiai užgrobė kraštą, persikėlė į Panevėžį. Panevėžyje ir Biržuose dirbo įmonių buhalteriu, bet susirgo psichine liga. Gyvendamas Panevėžyje Gustavas Juozupaitis dar rašė eilėraščius. Tačiau nepagydomai sirgdamas sunaikino visus asmeninius dokumentus, fotografijas ir eilėraščius sudegino ir nusižudė. Liko jo eilėraščių rankraštinis rinkinėlis.

Šaltiniai:

  1. JAKŠTAS, Petras. Iš mūsų kultūros istorijos. Literatūrinė Šilutė. Komunistinis darbas, 1988, vas. 27 .
  2. Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio. Vilnius: Vaga, 1986, p. 397.
  3. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vinius, 2003, t. 1, p. 667.