Kalvaitis Vilius
Vilius Kalvaitis – Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, lietuvių tautosakos ir lietuvių kalbos žodžių rinkėjas bei leidėjas, leksikografas, spaudos darbuotojas, poetas. Bendradarbiavo su lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviais. Išleido lietuvių liaudies dainų rinkinių. 560 Viliaus Kalvaičio užrašytų sakmių paskelbta 1903 m. išleistame daktaro Jono Basanavičiaus veikale „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“.
Vilius Kalvaitis gimė 1848 m. lapkričio 14 d. Girėnų kaime, Ragainės apskrityje (dab. Šilutės rajonas), pasiturinčio laukininko šeimoje. Baigęs liaudies mokyklą dirbo tėvo ūkyje. Nuo jaunystės Vilių Kalvaitį viliojo tolimi kraštai, nepažįstami žmonės, todėl kurį laiką dirbo ir gyveno užsienyje: Berlyne, Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, tačiau kosmopolitu netapo, priešingai – pajuto, jog visos tautos stengiasi dirbti savo krašto, savo žmonių gerovei, todėl grižęs į gimtinę Vilius Kalvaitis pradėjo aktyviai rinkti lietuvių tautosaką, kurią traktuoti galima kaip esminį tautos unikalumo, etniškumo ženklą. 1886 m. Tilžėje išleido savo paruoštą pirmąją knygelę „Naujosios lietuviškos dainelės“, o po poros metų Berlyne pasirodė „Pagražinti laiškeliai su skaitymėliais“. 1888 m. Vilius Kalvaitis, Jurgio Zauerveino paskatintas, leidosi kelionėn po Mažąją Lietuvą rinkti liaudies kūrybos. Per septynerius metus (1888–1894) entuziastingas liaudies dainų, pasakų, patarlių, mįslių, priežodžių, vietovardžių ir aplankytų parapijų varpų „pašnekesių“ rinkėjas pabuvojo 90 parapijų.
1894 m. Vilius Kalvaitis savo kruopštaus darbo vaisius parodo plačiajai visuomenei, išleisdamas savo lėšomis gotiškomis raidėmis išspausdintą knygelę „Rūtų lapeliai“, kurioje sudėta 100 Mažojoje Lietuvoje surinktų dainų.
1895 m. pasirodžiusiame leidinyje „Lietuvos Kanklės“ Vilius Kalvaitis paskelbė 74 lietuvių poetų eilėraščius.
1905 m. savo lėšomis išleidžia ypač vertingą dainų rinkinį „Prūsijos lietuvių dainos“, kuriame publikuojama 713 dainų, tarp jų dalis – surinktų ir sukurtų jau žinomų poetų, kaip Liudviko Rėzos, Georgo Neselmano, Jurgio Zauerveino ir kt.
Susipažinęs su Jurgiu Mikšu, Vilius Kalvaitis įsitraukė į visuomeninę veiklą, tapo „Birutės“ draugijos nariu, o nuo 1907 m. – Lietuvių mokslo draugijos nariu, skelbė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos poetų eilėraščius, tautosaką.
O 1910 m., taip pat savo lėšomis, išleidžia dar vieną didelės reikšmės knygą, pavadintą „Lietuviškų vardų klėtelė“, kurioje lietuvių ir vokiečių kalbomis surinkta apie 15 000 lietuviškų vardų bei pavadinimų – žmonių, gyvulių, kaimų, miestų, upių ir t. t.
Būtina paminėti, kad atvirukas, išėjęs sunkų pripažinimo kelią, vis dėlto savo nišą Lietuvoje atrado Viliaus Kalvaičio dėka. Pirmą kartą šis poligrafinis leidinys pasirodė Mažojoje Lietuvoje. Vilius Kalvaitis greitai suvokė, kad tarp paprastų kaimo žmonių neabejotiną paklausą turės puošnios, spalvomis, prasmingais gimtosios kalbos žodžiais bylojančios, bet gana pigios kortelės. Viliaus Kalvaičio parengtų lietuviškų kortelių pasirodymo laikas ir aplinkybės amžininkų spaudoje iš viso nebuvo aprašytos. Tik daug vėliau šaltiniuose imta minėti, kad kortelės išspausdintos Berlyne 1888 m. Tokie duomenys neatrodo laužti iš piršto, juolab, kad juos paremia paties autoriaus biografijos faktai. Kaip buvo minėta anksčiau, Vilius Kalvaitis 1880–1883 m. gyveno Berlyne ir dirbo pašte. Čia jis greičiausiai ir bus gerai pažinęs tarp berlyniečių madingą spaudos leidinį. Galbūt leisti atvirukus ypač paskatino tai, kad Vilius Kalvaitis nuo 1886 m. ėmėsi leidybinės veiklos.
Mirė Vilius Kalvaitis 1914 m. birželio 22 d.
Šaltiniai:
- ALEKNAVIČIUS, Bernardas. „Aužuols drūts prie Nemunėlio“. Klaipėda, 1998, lapkr. 3, p. 13.
- GELŽINIS, M. Prieš 70 metų mirė garsusis Maž. Lietuvos tautosakininkas. LietuvosPajūris, 1984, birž., nr. 29, p. 232-233.
- KAUNAS, Domas. Lietuviško atviruko pirmtakas. Iš KAUNAS, D. Knygos dalia. Vilnius, 1999, p. 248-260.
- Mažosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2000, t. 1, p. 705-706.
- RAVICKIENĖ, Eleonora. „Lietuvininkais mes esam gimę…“. Gimtinė, 1999, rugs., nr. 9 (125), p. 7.