Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia

Evangelikų liuteronų parapijos steigimo poreikis Švėkšnoje iškilo XVII a. pab. ir ypač XVIII a. pr., kai čia atsirado iš Prūsijos atsikėlusių lietuvių ir vokiečių amatininkų. Pirmoji liuteronų bažnyčia pastatyta 1819 m., kur šiuo metu stovi Šv. Florijono paminklas, bet 1856 m. ją nusiaubė gaisras.

Dabartinė lauko akmenų mūro bažnyčia pastatyta 1867 m., bokštas pristatytas 1913 m. Žemę bažnyčios statybai skyrė Švėkšnos grafas Adomas Plateris (1836–1909).

Bažnyčios interjeras kuklus: centre maždaug 6 metrų aukščio medinis altorius su užrašu „Sei hochgelobt in Ewigkeit, o Sakrament der Seligkeit“. Sienas puošia XIX–XX a. paveikslai, bažnyčioje yra sakykla, virš pagrindinio įėjimo – balkonas, kuriame yra vargonai (nebeveikiantys), pagaminti Wilh. Rudolph in Giessen gamykloje. Pirmutinėje bažnyčios tapyboje vyravo mėlyna ir žalia spalvos, sienų viršutinėje dalyje ir prie altoriaus buvo XIX a. sieninės tapybos elementų. Dabartiniu metu bažnyčios interjere vyrauja ruda ir žydra spalvos. Centrinį altoriaus paveikslą 1906 m. nutapė Robertas Rovė, kuris, tikėtina, gyveno Švėkšnoje arba netoliese, nes jo sūnus Alfredas Robertas Rovė gimė 1908 m. rugsėjo 23 d. Švėkšnoje, čia ir buvo pakrikštytas, o 1923 m. priėmė konfirmaciją Švėkšnoje. Tuo pačiu metu Rovė įrenginėjo bei tapė ką tik pastatytos Švėkšnos katalikų bažnyčios interjerą.

Stogo danga apie 1913 m. iš čerpių pakeista cinko skarda, 1930 m. perstatytas varpinės bokštelis. XX a. pr. ikonografijoje dar matyti bažnyčios medinis bokštelis. Varpinėje kabo vienas varpas.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad esą visi Švėkšnos evan­gelikai liuteronai – buvę vokiečiai. Atvirkščiai, dauguma jų buvo lie­tuviškos kilmės, su lietuviškomis pavardėmis (pvz., Naujokas, Gintautas).

2005 m.  bažnyčią nuniokojo uraganas „Ervinas“. Stiprus vėjas nudraskė bažnyčios stogą, lietus apliejo ir taip perdrėkusią vakarinę altoriaus sieną. Bažnyčia skubiai sutvarkyta.

Bažnyčia pastatyta Švėkšnos miestelio istorinėje dalyje, kuri yra valstybės saugomas urbanistinis paminklas.

 

Literatūra:

1. Žąsytienė, Monika. Švėkšnos evangelikų liuteronų parapija [interaktyvus]. Šilainės kraštas, 2017 m. rugpjūčio 3 d. Žiūrėta 2022 m. rugpjūčio 5 d. Prieiga per internetą: https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/sveksnos-evangeliku-liuteronu-parapija/.

2. Čeliauskas, Petras. Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai: enciklopedinis žinynas. Švėkšna: leidykla „Naujasis lankas“, 2012,  p. 123–124.