Marijona Pupšaitė

Marijona Pupšaitė (gimusi apie 1838 m.) buvo viena iš aktyviausių kovotojų už lietuvišką spaudą. Gyveno Švėkšnos miestelyje, buvo raštinga. Susikūrus Motiejaus Valančiaus organizacijai lietuviškai spaudai leisti bei platinti, joje kaip talkininkė dalyvavo ir M. Pupšaitė. Kaip caro pareigūnams pavyko išaiškinti, ji 1869 m. net 10 kartų ėmė leidimą sienai pereiti ir ėjo į Tilžę nelegalios spaudos nešti. Ten susitikdavo su Tilžės katalikų klebonu Jonu Zabermanu, kuris buvo M. Valančiaus įgaliotinis Prūsijoje ir nelegaliosios lietuvių spaudos reikalais. Spaudą M. Pupšaitė atgabendavo prie sienos ir padėdavo pas ūkininkus, o per sieną leidinius nešdavo knygnešiai. Toliau ji spaudą platino Raseinių ir Telšių apskrityse, ypač Švėkšnos, Laukuvos, Šiluvos, Rietavo, Plungės miesteliuose bei jų apylinkėse.

Šią knygnešę policijai iš keršto įskundė jos sesers vyras per Švėkšnos kleboną P. Staškauskį. Ištrūkusi iš policijos rankų, ji 1869 m. slapstėsi Prūsuose. 1870 m. sausio mėn. grįžo į Lietuvą, užėjo pas seserį, bet buvo išduota ir tuoj policijos suimta Žvingiuose. Per kratą iš jos atimta tik viena lietuviška knyga. Kalinta Raseiniuose, birželio mėn. pristatyta į Vilniaus citadelę, kur būdavo uždaromi politiniai kaliniai. Čia kvočiamieji buvo laikomi pasibaisėtinose sąlygose. Rugsėjo 17 d. perkelta į Vilniaus policijos areštinę, o rugsėjo 21 d. paguldyta į ligoninę. Per žiauriausius tardymus ji nepalūžo ir nieko neišdavė.

Vis dėlto žiaurios kalėjimo sąlygos ir didelis komisijos patyrimas davė savo vaisius: 1871 m. pradžioje Vilniuje jau buvo kalinama 15 asmenų, kaltinamų lietuvių nelegaliosios spaudos platinimu. Kaune buvo daromos kratos vyskupo M. Valančiaus, jo sekretoriaus ir kunigų seminarijos rektoriaus butuose, bet nieko nerasta.

1871 m. kovo mėn. M. Pupšaitė paleista ir atiduota griežtai policijos priežiūrai savo gyvenamojoje vietoje. Vėliau ji išvyko į JAV, ten ištekėjo ir į Lietuvą nebegrįžo.

ČELIAUSKAS, Petras. Knygnešių pėdsakai Švėkšnoje. Švėkšna, 2003, p. 9.