Užpurvis Jonas

Jonas Užpurvis – Mažosios Lietuvos kalbininkas, publicistas, mokytojas.

Jis gimė 1891 m. gruodžio 12 d. Virkitų kaime, Saugų apylinkėje, Šilutės apskrityje. 1911 m. baigė Klaipėdos mokytojų seminariją. I pasaulinio karo metu tarnavo telefonistu – slaptų dokumentų vertėju. Po šio karo aktyviai įsijungė į lietuvininkų veiklą, buvo Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narys ir 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos vadinamąjį Tilžės aktą. Baigė klasikinių kalbų studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete (1930 –1933 m.), buvo VDU studentų draugijos „Mažoji Lietuva“ narys. Dirbo mokytoju mokyklose ir gimnazijose. 1923–1930 m. mokytojavo Rokuose, 1934–1939 m. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėstė anglų ir lotynų kalbas. Dainavo Klaipėdos „Aidos“ draugijos chore. Klaipėdos kraštą atplėšus nuo Lietuvos, kartu su gimnazija persikėlė į Palangą. 1941–1943 m. Vilniaus universitete dėstė vokiečių kalbą. Grįžęs į Klaipėdą, 1945–1949 m., vėl dirbo gimnazijoje, o lotynų kalbą dėstė Medicinos mokykloje. Nuo jaunystės pasižymėjo gabumais kalboms. Buvo poliglotas – puikiai mokėjo 11 kalbų.

1949 m. visa šeima buvo ištremta į Sibirą, kur 13 metų vargo Krasnojarsko miškuose. 1962 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Saugose, vėliau – Šilutėje. Negavęs darbo 1967 m. išvyko į Vakarų Vokietiją. Jonas Užpurvis visą šį laiką rašė straipsnius apie Mažosios Lietuvos istoriją (tyrė prūsų, lietuvių kovų su Kryžiuočių ordinu istoriją), studijas kalbos klausimais, prisidėjo prie akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo, rašė grožinę literatūrą, atsiminimus, nors ir žinojo, kad jie Lietuvoje spausdinami nebus. Buvo surinkęs smulkiosios tautosakos, pasakų, dainų.
Būtina paminėti, kad Mažosios Lietuvos fondas Čikagoje vokiečių kalba išleido Jono  Užpurvio knygą „Trys kalbinės studijos“, kurioje aprašoma gimtoji Saugų tarmė, aiškinama Klaipėdos pavadinimo Memel kilmė, aptariama Kristijono Donelaičio kūryba.

Jonas užpurvis mirė 1992 m. rugsėjo 12 d. Vokietijoje, Pulheime prie Kiolno.

Šaltiniai:

• Mažosios Lietuvos kalendorius. Klaipėda, 2002, rugs. 11, p. 14.
• PIROČKINAS, Arnoldas. Lietuvininko literatūrinis palikimas. Voruta, 2000, bal. 29, p. 5.
• ŠIKŠNIENĖ, R. J. Užpurvio gimimo metinių paminėjimas. Šilokarčema, 1996, gruod. 21.
• UŽPURVIS, Jonas. Mano literatūrinis palikimas. Vilnius, 1999.