Užpurvis Jonas

/in

Jonas Užpurvis – Mažosios Lietuvos kalbininkas, publicistas, mokytojas.

Jis gimė 1891 m. gruodžio 12 d. Virkitų kaime, Saugų apylinkėje, Šilutės apskrityje. 1911 m. baigė Klaipėdos mokytojų seminariją. I pasaulinio karo metu tarnavo telefonistu – slaptų dokumentų vertėju. Po šio karo aktyviai įsijungė į lietuvininkų veiklą, buvo Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narys ir 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos vadinamąjį Tilžės aktą. Baigė klasikinių kalbų studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete (1930 –1933 m.), buvo VDU studentų draugijos „Mažoji Lietuva“ narys. Dirbo mokytoju mokyklose ir gimnazijose. 1923–1930 m. mokytojavo Rokuose, 1934–1939 m. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje dėstė anglų ir lotynų kalbas. Dainavo Klaipėdos „Aidos“ draugijos chore. Klaipėdos kraštą atplėšus nuo Lietuvos, kartu su gimnazija persikėlė į Palangą. 1941–1943 m. Vilniaus universitete dėstė vokiečių kalbą. Grįžęs į Klaipėdą, 1945–1949 m., vėl dirbo gimnazijoje, o lotynų kalbą dėstė Medicinos mokykloje. Nuo jaunystės pasižymėjo gabumais kalboms. Buvo poliglotas – puikiai mokėjo 11 kalbų.

1949 m. visa šeima buvo ištremta į Sibirą, kur 13 metų vargo Krasnojarsko miškuose. 1962 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Saugose, vėliau – Šilutėje. Negavęs darbo 1967 m. išvyko į Vakarų Vokietiją. Jonas Užpurvis visą šį laiką rašė straipsnius apie Mažosios Lietuvos istoriją (tyrė prūsų, lietuvių kovų su Kryžiuočių ordinu istoriją), studijas kalbos klausimais, prisidėjo prie akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo, rašė grožinę literatūrą, atsiminimus, nors ir žinojo, kad jie Lietuvoje spausdinami nebus. Buvo surinkęs smulkiosios tautosakos, pasakų, dainų.
Būtina paminėti, kad Mažosios Lietuvos fondas Čikagoje vokiečių kalba išleido Jono  Užpurvio knygą „Trys kalbinės studijos“, kurioje aprašoma gimtoji Saugų tarmė, aiškinama Klaipėdos pavadinimo Memel kilmė, aptariama Kristijono Donelaičio kūryba.

Jonas užpurvis mirė 1992 m. rugsėjo 12 d. Vokietijoje, Pulheime prie Kiolno.

Šaltiniai:

  • Mažosios Lietuvos kalendorius. Klaipėda, 2002, rugs. 11, p. 14.
  • PIROČKINAS, Arnoldas. Lietuvininko literatūrinis palikimas. Voruta, 2000, bal. 29, p. 5.
  • ŠIKŠNIENĖ, R. J. Užpurvio gimimo metinių paminėjimas. Šilokarčema, 1996, gruod. 21.
  • UŽPURVIS, Jonas. Mano literatūrinis palikimas. Vilnius, 1999.

 

Antroji Jono Užpurvio knyga : apie knygą „Mano literatūrinis palikimas“ // Voruta. 2001, vas. 17, p. 4.

BRAZAUSKAS, Nerijus. Turgus kaip istorinės sąmonės ženklas Jono Užpurvio, Algirdo Landsbergio, Icchoko Mero kūriniuose // Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2010, t. 10, p. 85–100.

JUODYTĖ, Gražina. Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (475) : [apie Vilties g. 9-ajame name gyvenusį kalbininką, kraštotyrininką Joną Užpurvį] // Vakarų ekspresas. 2017, vas. 7, p. 8.

JUŠKA, Albertas. Jonas Užpurvis : [biografija]. Kn.: Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėda, 2003, p. 710–712.

KUČINSKAJA, Natalija. Prisimenant Joną Užpurvį // Šilutės naujienos. 2011, saus. 11, p. 6.

Paminėtas mūsų krašto šviesuolis Jonas Užpurvis : bendrijos „Mažoji Lietuva“ lietuvininkai surengė istoriko, kalbininko, mokytojo Jono Užpurvio gimimo 109-ųjų metinių paminėjimą Klaipėdoje // Klaipėda. 2001, saus. 9.

RAKAUSKAS, Vytautas. Užpurvis Jonas. Kn.: Lietuvių literatūros enciklopedija / [redaktoriai Vytautas Kubilius, Vytautas Rakauskas, Vytautas Vanagas]. Vilnius, 2001, p. 518–519.

SABALIAUSKAS, Algirdas. Lietuvių kalbos tyrinėjimas užsienio šalyse : tyrinėtojai lietuviai už Lietuvos ribų : Jonas Užpurvis. Kn.: Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, 1980–2010 m. Vilnius, 2012, p. 448–450.

SKABLAUSKAITĖ, Indrė. J. Užpurvis – kalbininkas, istorikas, poliglotas, arba juodojo smokingo istorija // Šilokarčema. 2011, saus. 21, p. 6.

ŠEMERYS, Salys. Jonas Užpurvis. Kn.: Žmonės mano gyvenime : prisiminimai. Klaipėda, 1997, p. 127–129.