Mažių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės

Mažių kaimo evangelikų liuteronų senosiose kapinėse gyventojai buvo laidojami
XIX a. – XX a. vid. Iki šių dienų išliko nemažai antkapinių paminklų ir metalinių kryžių fragmentų, betoninių antkapinių kapų apvadų. Ankstyviausias palaidojimas ant išlikusio paminklo – 1889 m., o vėlyviausias – 1918 m.

Dalis metalinių kryžių liudija, jog čia palaidotos Storostų giminės kartos. Storostų ne tik Jonaičiuose ir Mažiuose, bet ir visoje Šilutės apskrityje gyventa nemažai. Visi jie kilę iš tos pačios šaknies, čia įsodintos dar šešioliktajame amžiuje.

Rašytojo, filosofo, visuomenės ir kultūros veikėjo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) prosenelis Kristupas Storostas gimė 1760 m. Mažiuose, Dovido (g. 1725 m.) ir Madlinos Storostų šeimoje. Jis buvo dragūnas Bardelebeno pulke, Reino eskadrone. Vedęs Augužę Viršolaitę (Auguzze Wirszolaitis) gyveno Mažiuose, kur susilaukė dviejų sūnų: Kristupo (g. 1800 m.) ir Dovido (1802–1839) – Vydūno senelio. Dovidas vedė Marę Miklovaitytę (1801–1880) iš Jonaičių. Šeima skirtingose vietose susilaukė 8 sūnų, kaip spėjama, turėjusi būti ir dukra, bet apie ją nėra jokių žinių. Vienas iš sūnų –  Anskis (1837–1903) – Vydūno tėvas, kuris bene vienintelis iš brolių gyveno ne ūkininkaudamas, o mokytojaudamas. 1866 m. rugsėjo 3 d. jis vedė Mariją Ašmontaitę (g. 1836 m.) iš Lankupių. Šeima susilaukė 10 vaikų, Vydūnas – antrasis jų palikuonis.

 

Literatūra:

1. BAGDONAVIČIUS, Vaclovas; MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ, Aušra.  Vydūnas: monografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018, p. 68–77.

2. Mažių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. gegužės 27 d.]. Prieiga per internetą: < https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/C5DCB6A1-C1D3-4EC2-B356-3AD8379EB147>.