Stogastulpis išnykusiems ir esantiems Katyčių seniūnijos kaimams

2012 m. rugsėjo 21 d. Katyčiuose atidengtas stogastulpis įamžinti išnykusiems ir esantiems seniūnijos kaimams. Stogastulpio vėtrungės viršūnėje puikuojasi krašto simbolis – vėtrungė – su juodu katinu, tarsi primena kaimo pavadinimą ir rodo kelio kryptį į Katyčius. Stogastulpyje įrašyti Versmininkų, Uikšių, Ulozų, Mediškiemių, Stubrių, Antšyšių ir kitų kaimų pavadinimai bei iš tolo matomas karalienės Luizos atminimą […]

Paminklas lietuvių tautos aukoms atminti

2009 m. spalio 25 d. Švėkšnos miestelio prieigose, ant taip vadinamo Parakaunyčios kalnelio, iškilmingai atidengtas paminklas lietuvių tautos aukoms atminti, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Naujo paminklo atidengimo proga aukotos Šv. mišios Švėkšnos Šv. Jokūbo katalikų bažnyčioje. Paminklą atidengė Švėkšnos vidurinės mokyklos moksleiviai, jį pašventino ilgametis Švėkšnos katalikų parapijos klebonas prelatas Vincentas Petras Stukas. Iš patrankos […]

Paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui Steponui Kazimierui Šauliui

2017 m. rugsėjo 16 d. Švėkšnoje, Liepų aikštėje, atidengtas paminklas, skirtas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Šaulio (1872–1964), gimusio netoliese esančiame Stemplių kaime, atminimui. Ši iškili asmenybė – vienas iš dvidešimties Lietuvos Tarybos narių, 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje paskelbusių modernios valstybės Nepriklausomybės Aktą. Paminklo autorius – Lietuvos nacionalinės […]

Koplytstulpis, žymintis Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kazimiero Šaulio gimtinės vietą

Stemplėse 1872 m. sausio 28 d. gimė prelatas, vienas svarbiausių tautinio, politinio ir socialinio atgimimo veikėjų, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Steponas Kazimieras Šaulys. Jis buvo Steigiamojo Seimo narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Per karą pasitraukė į Vakarus. 1994 m. buvusios Šaulių sodybos vietoje, šalia K. Šaulio g. 18 namo, pastatytas tautodailininko Vlado Stumbro išskaptuotas ąžuolinis […]

Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia

Dabartinė Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia (Turgaus g. 8, Katyčiai) iš lauko akmenų ir plytų, mediniu bokštu pastatyta 1733–1734 m. Pašventinta 1734 m. gegužės 1 d. Bažnyčia rekonstruota 1894 m. Parapijoje dirbo lietuvių raštijos darbuotojai: 1674–1710 m. – Jonas Andrius Kaizeris  (Johann Andreas Caesar), 1723–1728 m. – Jonas Berentas (Johann Behrent), 1915–1919 m. – Vilius Gaigalaitis. […]

Švėkšnos dvaras

Neorenesanso stiliaus rūmai pastatyti 1880 metais (pastatydino Adomas Plateris ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“). A. Plateris mažai gyveno Švėkšnoje, nes turėjo aukštas pareigas caro rūmuose. Atvykdavo čia su gausiu svečių būriu papramogauti, pamedžioti, todėl ir dvaro rūmai yra vilos tipo. Jie puošti gipsatūra, tapyba. Vilą supa ūksmingas parkas, kuriame yra labai retų mūsų krašte medžių – ginkmedžių, veimutinių pušų. […]

Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Švėkšnos miestelio architektūrinė dominantė – neogotikinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Ji baigta statyti 1905 m. Statybą fundavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Plateriai, gausiai statyboms aukojo Švėkšnos ir gretimų parapijų gyventojai. Grafų skirtų lėšų nepakako vienai didžiausių Lietuvoje bažnyčių pastatyti. Tuometinis klebonas Julius Maciejauskas (1868–1947) nemažai lėšų surinko iš Amerikos lietuvių. Vėliau pats išvyko gyventi į […]

Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejus

Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrimo data laikoma 1952 m., kai tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju pradėjęs dirbti Benediktas Orentas su kraštotyrininkų būrelio nariais net keletą dešimtmečių rinko eksponatus iš miestelio ir jo apylinkių gyventojų. Eksponatai buvo talpinami mažame mokyklos kambarėlyje. 1962-aisiais šiam muziejui Lietuvos kraštotyros draugija suteikė Visuomeninio muziejaus statusą. Eksponatų vis didėjo, o […]

Paminklinis akmuo Vydūnui

1988 m. gegužės 8 d., minint filosofo, rašytojo, dramaturgo Vydūno 120-ąsias gimimo metines, Kintuose, netoli evangelikų liuteronų bažnyčios, iškilmingai atidengtas paminklinis akmuo su skulptoriaus Petro Gintalo sukurtu bareljefu ir užrašu. Bronzos lentelę su tekstu „1888–1892 metais Kintuose gyveno ir dirbo Vydūnas” nuliedino Dionyzas Varkalis (Klaipėda). Paminklinis akmuo buvo iškilmingai atidengtas dalyvaujant daugybei Vydūno gerbėjų iš […]

Vilkėno dvaras

Vilkėno dvaras, pavaldus Švėkšnos dvarui, minimas nuo 1695 m. Savarankiškas dvaras atsirado po to, kai Švėkšnos dvaro valda padalinta keturiems Platerių sūnums – Vilkėno dvaro pirmuoju savininku tapo grafas Pranciškus Broel-Plateris (1798–1867). 1863 m. Vilkėno dvarą iš tėvo paveldėjo Aleksandras Broel-Plateris (1845–1922). 1843 m. ant Švėkšnalės upelio pastatytas vandens malūnas. 1880 m. pradėtas kurti angliško stiliaus parkas. Apie 1897 m. pastatyti dviejų aukštų neorenesansinio stiliaus rūmai su bokštu. 1913 m. parke priešais […]