Šylių kaimo kryžius

Šylių kaimo kryžiaus istorija prasidėjo 1928 m., kai kaimo gyventojas Juozas Burzdžius nutarė pastatyti kryžių. Tokia idėja kilo minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-metį. Kryžius yra su daugybe simbolių. Jame pavaizduotos kopėčios, plaktukas, replės, taurė, spinduliai ir gaidys. Kopėčios, plaktukas ir replės simbolizuoja Kristaus kančią, kai jį kalė prie kryžiaus, gaidys bei taurė – paskutinę Kristaus […]

Pocių kaimo akmuo, skirtas išnykusiems kaimams atminti

1989 m. rugpjūčio 19 d. prie Pocių kaimo kryžkelėje esančio atminimo akmens, kurį dar 1979 m. po melioracijos darbų čia pastatė tuometinio „Ašvos“ tarybinio ūkio darbininkai, susirinko keli šimtai žmonių. Suvažiavo ir seni, ir jauni į gimtinę, prie savo šaknų. Čia buvo sukviesti po 1977–1979 m. melioracijos darbų išnykusių Pocių, Mataičių, Uoksų ir Gailaičių kaimų […]

Katyčių legendą įamžinantis akmuo

Istorijos metraščiuose Katyčiai minimi nuo XV amžiaus. Legenda byloja, kad Katyčių apylinkėse siautėjęs maras nebepaliko gyvųjų. Naujai atsikėlę žmonės rado kaimą, kuriame nebuvę nė gyvos dvasios. Klaidžiodami ir apžiūrinėdami namus rado katę su šešiais katyčiais, iš čia ir kilęs Katyčių pavadinimas. Nuo to laiko ši vieta vadinama Katyčiais. Katyčių bendruomenės pirmininkui Viktorui Vaitiekovui kilo mintis […]

Uršulė Toleikytė

Jaunoji poetė Uršulė Toleikytė gimė 1992 m. lapkričio 2 d. Švėkšnoje (Šilutės r.), gyvena Vilniuje. 2011 m. baigė Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo psichologiją, dirbo vaikų psichikos sveikatos srityje, tęsė sociologijos studijas. Kūrėjos, nuo 2019 m. publikuojančios ir skaitančios savo eilėraščius, interesų ratas platus – jame darniai sugyvena ne tik eilės, menų sintezė, teatras […]

Gediminas Macijauskas

Gediminas Macijauskas gimė 1955 m. Šilutėje. Čia baigęs vidurinę mokyklą studijavo teatro režisūrą Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Baigęs studijas dirbo Klaipėdos miesto mokyklose pedagogu, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre – metodininku. Ilgametis Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio „Alka“ dalyvis. G. Macijauskas po sunkios ligos ėmė kurti poeziją. Jam  po gyvenimo mesto rimto išbandymo […]

Švėkšnos senųjų kapinių koplyčia

Švėkšnos senųjų kapinių, dar kitaip vadinama Vilkėno kapinių, koplyčia – katalikų koplyčia, stovinti Vilkėno I kaime (Švėkšnos sen., Šilutės r.), pietinėje Švėkšnos miestelio pusėje, apie 2 km nuo centro, kairiajame Švėkšnalės krante, ties staigiu kelio 4208 Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna posūkiu link Vilkėno malūno. Koplyčia priklauso Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo parapijai. Paskelbta valstybinės reikšmės dailės ir architektūros […]

Stubrių mokyklos pastatas

Stubrių pradinės mokyklos pastatas (Stoniškių g. 3, Katyčių sen., Šilutės r.) yra architektūros paminklas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, valstybės saugomas nuo 2005 m. Dviklasė pradinė mokykla pastatyta 1910 m., tais pačiais metais pradėjo veikti. Uždaryta 2013 m. Stogo forma – dvišlaitė, medinė gegninė konstrukcija. Pamatas yra su lauko akmens mūro cokoliu ir […]

Sakūčių tiltas

Sakūčių tiltas (Tilto g., Sakūčių k., Kintų sen., Šilutės r.) yra Sakūčių kaimo pietryčiuose, nutiestas per Minijos upę, kelyje  4206  Sakūčiai–Žemaitkiemis. Pastatytas 1887 m., iš dalies rekonstruotas 1994 m. Tilto ilgis – 109 m, plotis – 4,6 m (važiuojamoji dalis – 4,5 m ir du šalitilčiai po 0,75 m), aukštis – 5 m. 1886 m. […]

Pajūriškių šv. Roko koplyčia

Pajūriškių Šv. Roko koplyčia (arba Bikavėnų koplyčia) – veikianti katalikų koplyčia, esanti Pajūriškių ir Bikavėnų kaimų (Vainuto sen., Šilutės r.) paribyje, Pajūriškių kapinėse, prie kelio  4514  Žygaičiai–Visbarai–Bikavėnai. Priklauso Vainuto šv. Jono Krikštytojo parapijai. Čia vyksta tradiciniai šv. Roko atlaidai. Ši koplyčia yra regioninis architektūros ir sakralinis paminklas, nuo 2003 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros […]

Katyčių vandens malūnas

Vandens malūnas ant Šyšos upės stovėjęs dar viduramžiais, o iki šiol išlikęs pastatas buvo pastatytas 1926 m. XVIII a. Katyčių vandens malūnas ( Malūno g. 14, Katyčių mstl., Šilutės r.) priklausė Gumbinės apygardos rūmams, o 1752 m. Prūsijos karaliaus Frydricho II patvirtinimu buvo parduotas malūnininkui Džordžui Holdšteinui už 1700 talerių. Karališkojoje pardavimo sutartyje buvo numatyti […]