Vilkėno dvaras

Vilkėno dvaras, pavaldus Švėkšnos dvarui, minimas nuo 1695 m. Savarankiškas dvaras atsirado po to, kai Švėkšnos dvaro valda padalinta keturiems Platerių sūnums – Vilkėno dvaro pirmuoju savininku tapo grafas Pranciškus Broel-Plateris (1798–1867). 1863 m. Vilkėno dvarą iš tėvo paveldėjo Aleksandras Broel-Plateris (1845–1922). 1843 m. ant Švėkšnalės upelio pastatytas vandens malūnas. 1880 m. pradėtas kurti angliško stiliaus parkas. Apie 1897 m. pastatyti dviejų aukštų neorenesansinio stiliaus rūmai su bokštu. 1913 m. parke priešais […]

Koplytstulpis Švėkšnos krašto knygnešiams

Švėkšnoje (Šilutės r.), Liepų aikštėje, stovi paminklas Švėkšnos krašto knygnešiams, kuriame yra įrašas: „Knygnešių gadynė gali būti prilyginta didžiųjų kovų su kryžiuočiais gadynei.” Paminklas atidengtas 2003 m. liepos 27 d. Autorius – švėkšniškis menininkas Vytautas Bliūdžius. Jam talkino brolis Vaidotas ir meistras Alfonsas Andrijauskas. Paminklinėse lentose iškaltos garsiausių Švėkšnos knygnešių pavardės. Lentas padirbo paminklų meistras […]

Etnografinė žvejo sodyba-muziejus Rusnėje

Kazimiero Banio etnografinė žvejo sodyba-muziejus Rusnėje, Skirvytėlės g. 8, įkurtas 1997 m. paagal 1988 m. mirusios Martos Druskuvetės (Druskus) testamentą, perdavus visą judamą ir nejudamą turtą ją globojusiai Banių šeimai ir Klaipėdos teatrologui Petrui Bielskiui. Pastatų restauravimą ir pritaikymą eksponuoti rėmė Lietuvos ir užsienio gamtosaugos fondai, kiti talkininkai, entuziastai. Muziejus, kaip tipiška žvejojančio ūkininko sodyba, […]

Antkapinis paminklas Ernstui Vilhelmui Berbomui

Ernstas Vilhelmas Berbomas – Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, tautosakos rinkėjas, Kuršmarių vėtrungių sumanytojas, gimęs 1786 m. kovo 11 d.  Bernsteinbruche (Klaipėdos aps.). Jo senelis iš mamos pusės buvo kilęs iš Šilutės. Mirė 1865 m. vasario 20 d. Muižėje (Šilutės aps.). Jis ir jo žmona palaidoti Muižės kapinaitėse, pakeliui į Ventę (Kintų sen., Šilutės r), kairėje […]

Memorialinė lenta Vydūnui (Vilhelmui Storostai) Jonaičiuose

Jonaičių (Šilutės r.) pradinė mokykla atidaryta 1862 m., ji įkurdinta prie kelio Šilokarčema (dab. Šilutė)–Žemaičių Naumiestis stovėjusioje sodyboje. Kiek vėliau pastatas praplėstas, pritaikytas mokymo reikmėms. Mokinių skaičiui išaugus 1902 m. atidaryta antra klasė. Tuo laiku išmūrytas ir naujas, iki šių dienų išlikęs mokyklos pastatas. Mokyklą lankė vokiečių ir lietuvininkų šeimų vaikai. Mokykla nustojo veikti po […]

Vida Tarozienė

Vida Tarozienė gimė 1951 m. rugpjūčio 10 d. Raguviškiuose (Kretingos r.). Čia baigė aštuonmetę mokyklą, o vidurinį išsilavinimą įgijo Kretingoje. 1974 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį universitetą (dab. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Gavo paskyrimą Šilutėje porą metų atlikti pedagoginę praktiką ir pasiliko šiame mieste. Čia sukūrė šeimą, […]

Memorialinė lenta Šarlotei Kaizer (Charlotte Keyser)

Rusnės saloje (Šilutės r.) 1890 m. liepos 2 d. medienos pirklio šeimoje gimė būsima žymi vokiečių rašytoja, pedagogė, kultūros veikėja Šarlotė Kaizer (Charlotte Keyser), rašiusi apie Klaipėdos kraštą ir jo gyventojus. 1899 m., mirus tėvui Viljamui Kaizeriui,  šeima pardavė medienos verslą ir persikraustė gyventi į Tilžę. Medinis rašytojos vaikystės namas, kuriame ji gyveno, iki šiol […]

Ventės rago švyturys

Pusiasalyje prie Kuršių marių, netoli Nemuno žiočių, Ventės gyvenvietės pietuose stūkso laivų vienuolikos metrų aukščio kelrodis ir orientyras – Ventės rago švyturys. Ne viename senųjų laikų žemėlapyje Ventė buvo žymima kaip itin pavojinga vieta, nes palei Ventės ragą yra nusitęsusi pavojinga akmenuota sekluma. Tad jau nuo 1837-ųjų metų čia stovi vienas seniausių Lietuvos švyturių, kuris […]

Birutė Morkevičienė

Gimė 1954 m. vasario 14 d. Pašyšių kaime (Šilutės r.). Kai jai buvo pora metų šeima persikėlė gyventi į Kintus (Šilutės r.). Vaikystė prabėgo prie Kuršių marių. Vėliau neišdildomi įspūdžiai, vaikystės prisiminimai sugulė į eilėraščius. B. Morkevičienė baigė Kintų vidurinę mokyklą (dab. Kintų pagrindinė mokykla). Vėliau studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dab. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo […]

Antkapinis paminklas Silvestrui Teofiliui Valiūnui

Lietuvių poetas Silvestras Teofilis Valiūnas gimė 1789 m. liepos 11 d. Paūnikiuose (Raseinių apskr.). Rašė lenkų ir lietuvių kalbomis, sukūrė satyrų, kurios savo forma ir idėjomis artimos Šviečiamojo amžiaus literatūrai, filosofinių elegijų, lyrinių eilėraščių, artimesnių romantizmo estetikai. Jis laikomas lietuvių poezijos pradininku. Poetas mirė 1831 m. Žemaitijoje. Spėjama, kad palaidotas senosiose Aušbikavio (Vainuto sen., Šilutės […]