Skulptūra Vilko vaikams

/

Minint Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną, 2022 m. spalio 16-ąją, Šlažų kaime (Šilutės r.), Rusnės g. 13 (ties Šlažų tiltu, vedančiu į Rusnę), Liudas Puškorius ir evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis atidengė skulptūrą Vilko vaikams. Taip vadinami vaikai, kurie dėl vykdomos Mažosios Lietuvos gyventojų genocido politikos pokariu buvo priversti duonos ieškoti Lietuvoje. Kai kurie jų […]

Plačiau

Paminklas Švėkšnos žydų žudynių aukoms atminti

/

Vykstant Saugų kryptimi, link Inkaklių, už Kalkiškės kaimo (Švėkšnos sen., Šilutės r.), pervažiavus tiltą per Ašvos upę,  pasukama kairėn. Ten už 500 m esantis taip vadinamasis „lordo Džanerio stulpas“ rodo 50 metrų iki žudynių vietos. Toje vietoje, kalvos papėdėje, yra ryškiai mėlynos spalvos tvora ir mėlynai nudažytas memorialinis paminklas, ant kurio auksinės spalvos lentelėje lietuviškai užrašyta: […]

Plačiau

Stogastulpis išnykusiems ir esantiems Katyčių seniūnijos kaimams

/

2012 m. rugsėjo 21 d. Katyčiuose atidengtas stogastulpis įamžinti išnykusiems ir esantiems seniūnijos kaimams. Stogastulpio vėtrungės viršūnėje puikuojasi krašto simbolis – vėtrungė – su juodu katinu, tarsi primena kaimo pavadinimą ir rodo kelio kryptį į Katyčius. Stogastulpyje įrašyti Versmininkų, Uikšių, Ulozų, Mediškiemių, Stubrių, Antšyšių ir kitų kaimų pavadinimai bei iš tolo matomas karalienės Luizos atminimą […]

Plačiau

Paminklas lietuvių tautos aukoms atminti

/

2009 m. spalio 25 d. Švėkšnos miestelio prieigose, ant taip vadinamo Parakaunyčios kalnelio, iškilmingai atidengtas paminklas lietuvių tautos aukoms atminti, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Naujo paminklo atidengimo proga aukotos Šv. mišios Švėkšnos Šv. Jokūbo katalikų bažnyčioje. Paminklą atidengė Švėkšnos vidurinės mokyklos moksleiviai, jį pašventino ilgametis Švėkšnos katalikų parapijos klebonas prelatas Vincentas Petras Stukas. Iš patrankos […]

Plačiau

Paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui Steponui Kazimierui Šauliui

/

2017 m. rugsėjo 16 d. Švėkšnoje, Liepų aikštėje, atidengtas paminklas, skirtas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Šaulio (1872–1964), gimusio netoliese esančiame Stemplių kaime, atminimui. Ši iškili asmenybė – vienas iš dvidešimties Lietuvos Tarybos narių, 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje paskelbusių modernios valstybės Nepriklausomybės Aktą. Paminklo autorius – Lietuvos nacionalinės […]

Plačiau

Koplytstulpis, žymintis Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kazimiero Šaulio gimtinės vietą

/

Stemplėse 1872 m. sausio 28 d. gimė prelatas, vienas svarbiausių tautinio, politinio ir socialinio atgimimo veikėjų, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Steponas Kazimieras Šaulys. Jis buvo Steigiamojo Seimo narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Per karą pasitraukė į Vakarus. 1994 m. buvusios Šaulių sodybos vietoje, šalia K. Šaulio g. 18 namo, pastatytas tautodailininko Vlado Stumbro išskaptuotas ąžuolinis […]

Plačiau

Paminklinis akmuo Vydūnui

/

1988 m. gegužės 8 d., minint filosofo, rašytojo, dramaturgo Vydūno 120-ąsias gimimo metines, Kintuose, netoli evangelikų liuteronų bažnyčios, iškilmingai atidengtas paminklinis akmuo su skulptoriaus Petro Gintalo sukurtu bareljefu ir užrašu. Bronzos lentelę su tekstu „1888–1892 metais Kintuose gyveno ir dirbo Vydūnas” nuliedino Dionyzas Varkalis (Klaipėda). Paminklinis akmuo buvo iškilmingai atidengtas dalyvaujant daugybei Vydūno gerbėjų iš […]

Plačiau

Koplytstulpis Švėkšnos krašto knygnešiams

/

Švėkšnoje (Šilutės r.), Liepų aikštėje, stovi paminklas Švėkšnos krašto knygnešiams, kuriame yra įrašas: „Knygnešių gadynė gali būti prilyginta didžiųjų kovų su kryžiuočiais gadynei.” Paminklas atidengtas 2003 m. liepos 27 d. Autorius – švėkšniškis menininkas Vytautas Bliūdžius. Jam talkino brolis Vaidotas ir meistras Alfonsas Andrijauskas. Paminklinėse lentose iškaltos garsiausių Švėkšnos knygnešių pavardės. Lentas padirbo paminklų meistras […]

Plačiau

Antkapinis paminklas Ernstui Vilhelmui Berbomui

/

Ernstas Vilhelmas Berbomas – Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, tautosakos rinkėjas, Kuršmarių vėtrungių sumanytojas, gimęs 1786 m. kovo 11 d.  Bernsteinbruche (Klaipėdos aps.). Jo senelis iš mamos pusės buvo kilęs iš Šilutės. Mirė 1865 m. vasario 20 d. Muižėje (Šilutės aps.). Jis ir jo žmona palaidoti Muižės kapinaitėse, pakeliui į Ventę (Kintų sen., Šilutės r), kairėje […]

Plačiau

Antkapinis paminklas Silvestrui Teofiliui Valiūnui

/

Lietuvių poetas Silvestras Teofilis Valiūnas gimė 1789 m. liepos 11 d. Paūnikiuose (Raseinių apskr.). Rašė lenkų ir lietuvių kalbomis, sukūrė satyrų, kurios savo forma ir idėjomis artimos Šviečiamojo amžiaus literatūrai, filosofinių elegijų, lyrinių eilėraščių, artimesnių romantizmo estetikai. Jis laikomas lietuvių poezijos pradininku. Poetas mirė 1831 m. Žemaitijoje. Spėjama, kad palaidotas senosiose Aušbikavio (Vainuto sen., Šilutės […]

Plačiau