Liuteronų evangelikų kunigas Dovydas Jonatanas Naugardas (David Jonathan Naugardt)

/ /paskelbė

Dovydas Jonatanas Naugardas (David Jonathan Naugardt) gimė 1778 m. rugsėjo 11 d. Pilupėnuose (dab. Kaliningrado sritis), kunigo šeimoje. 1800 m. balandžio 16 d. imatrikuliuotas (įrašytas į studentų sąrašą – matrikulą) Karaliaučiaus universitete. Pirmoji jo darbo vieta po studijų buvo Darkiemyje (dab. Kaliningrado sritis). Čia jis ėjo parapinės mokyklos precentoriaus pareigas. Precentorius privalėjo vesti giesmę bažnyčioje, […]

Plačiau

Durpių kraiko fabriko įkūrėjas Otas Hofmanas

/ /paskelbė

  Otas Hofmanas (Otto Hoffmann, 1837–1908) – pirklys, 1882 m. pietrytiniame Aukštumalos aukštapelkės pakraštyje, šalia Traksėdžių, įkūręs „Rytų Prūsijos durpių kraiko fabriko“ akcinę bendrovę. Fabrikas pastatytas prie geležinkelio ruožo Šilutė–Klaipėda. Bendrovės pradinis kapitalas buvo 25 000 markių, po metų jis padidėjo iki 50 000 markių. Vienas iš akcininkų – Šilutės dvaro savininkas, ekonomikos patarėjas Hugo […]

Plačiau

Mažių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės

/ /paskelbė

Mažių kaimo evangelikų liuteronų senosiose kapinėse gyventojai buvo laidojami XIX a. – XX a. vid. Iki šių dienų išliko nemažai antkapinių paminklų ir metalinių kryžių fragmentų, betoninių antkapinių kapų apvadų. Ankstyviausias palaidojimas ant išlikusio paminklo – 1889 m., o vėlyviausias – 1918 m. Dalis metalinių kryžių liudija, jog čia palaidotos Storostų giminės kartos. Storostų ne […]

Plačiau

Senosios Šilutės evangelikų liuteronų kapinės ir koplyčia

/ /paskelbė

Nuo XVI a. vid. iki XIX a. ketvirto dešimtmečio Šilokarčemos, Žibų ir Verdainės gyvenviečių (dab. dalis Šilutės miesto teritorijos) gyventojai buvo laidojami Verdainės bažnyčios šventoriuje. Augant gyvenvietei 1832 m. buvo atidarytos kapinės, esančios dabartinių Geležinkelio ir Tilžės gatvių sandūroje. Pasiturintys gyventojai naujose kapinėse įsirengdavo šeimos kapavietes su laidojimo rūsiais, jas aptverdavo metalinėmis tvorelėmis. Palaidojimo vietą […]

Plačiau

Sekunos spaustuvė

/ /paskelbė

Tai knygų prekybos, knygrišyklos ir (maždaug nuo 1891) spaudos įmonė, veikusi 1858–1944 m. Šilutėje, Tilžės g. 29 (dab. Tilžės g. 27). Ją įsteigė Karlas V. Sekuna (1833 11 15 –1908 07 26). Įmonę paeiliui paveldėjo Otas, Artūras ir Oskaras Sekunos. Sekunos spaustuvėje lietuvių kalba buvo išspausdinta apie penkiasdešimt Mažajai Lietuvai skirtų knygų, periodinių leidinių „Pasiuntinystės […]

Plačiau

Zyberto spaustuvė

/ /paskelbė

F. V. Zyberto (F. W. Siebert) ir kt. spaustuvė, knygrišykla ir knygynas veikė nuo 1861 m. iki 1922 m. F. V. Zybertas 1861 m. pabaigoje nupirko Umlaufo spaustuvę, kurią vis paveldėdami iki 1922 m. valdė jo šeimos nariai. Įmonėje paprastai veikė viena plokščioji ir viena tigelinė mašina, turėta nemažai įvairių šriftų. Spaustuvėje dirbo 10–20 žmonių. […]

Plačiau

Umlaufo spaustuvė

/ /paskelbė

Tai pirmoji spaustuvė Šilutėje, tuomet vadintoje Šilokarčema. Ją 1861 m. pradžioje įsteigė A. Umlaufas. 1861 04 12 spaustuvėje vuvo išspausdintas vietos laikraštis „Šilo Karčiamos apsakimas“ lietuvių ir vokiečių kalbomis. Įmonėje veikė vienerios spausdinimo staklės, turėta rankinio šrifto. Šią įrangą 1861 m. pabaigoje A. Umlaufas pardavė F. V. Zybertui. Pastatas yra Lietuvininkų g. 40. Šaltiniai: 1. […]

Plačiau

Krikštai

/ /paskelbė

Vakarų Lietuvoje, Nemuno deltoje ir pajūryje, iki mūsų dienų išliko labai savita antkapinių paminklų forma. Tai vadinamieji krikštai, krikšteliai, krikštužiai – mažosios architektūros rūšis, Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai. Manoma, kad šis paprotys į Lietuvą atėjęs iš Rytprūsių. Panašių į krikštus antkapinių paminklų būta Latvijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Ankstyviausios žinios apie krikštus siekia 16 amžių. Juos statė […]

Plačiau

Kapavietės

/ /paskelbė

Barvų kapinynas – Saugų seniūnijoje. 1896-1899 m. T Hugo Šojus į Karaliaučiaus „Prūsijos” muziejų pristatė keletą dirbinių iš Barvų kapinyno. 1898 m. kapinyną kasinėjo Erichas Šojus ir Adalbertas Becenbergeris, kuris čia atliko archeologinius tyrimus ir vėliau: 1899, 1901-03 m. Tyrimų rezultatai nežinomi. Pagal prieškariniuose leidiniuose skelbtus duomenis, kapinynas datuojamas VII-XIII a. Tiksli  kapinyno vieta nežinoma. […]

Plačiau

Jonas Vidutis

/ /paskelbė

Jonas Vidutis iki 1904 m. tarnavo Švėkšnos valsčiaus valdyboje, eidamas valsčiaus sekretoriaus pareigas. Buvo sąmoningas lietuvis patriotas, supratęs spaudos draudimo žalą. Dirbdamas valsčiuje, aišku, pažino daugumą ūkininkų. Pats negalėdamas knygų gabenti iš Prūsų, knygnešių atneštą draudžiamą lietuvišką spaudą slėpdavo savo bute, vėliau platino ir dalino patikimiems švėkšniškiams. Būdamas rusų okupantų tarnyboje, statė į pavojų gausios […]

Plačiau