Kazys Alminas (Alminauskis)

/

Lietuvių kalbininkas, lituanistas ir germanistas Kazys Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) gimė 1904 m. balandžio 15 d. Paulaičių k. (Švėkšnos sen., Šilutės r.). 1925 m. aukso medaliu baigė Telšių gimnaziją. 1925–1929 m. studijavo kalbotyrą Lietuvos universitete, dirbo Jono Jablonskio sekretoriumi, buvo žemaičių studentų korporacijos „Samogitia“ pirmininkas. 1929–1934 m. studijavo germanistiką Leipcigo, Miuncheno, Heidelbergo, Vienos ir Karaliaučiaus universitetuose. Leipcigo […]

Plačiau

Jonas Rugis

/

Jonas Rugis gimė 1901 m. vasario 4 d. Švėkšnoje (Šilutės r.) – JAV lietuvis, inžinierius. Aušrininko, varpininko, gydytojo dr. Juozapo Rugio sūnus, pedagogės A. Rugytės brolis. Vidurinį mokslą 1911–1921 m. ėjo Palangoje, Šiauliuose, Mogiliove, Baltarusijoje, Vilniuje ir Kaune. 1924–1928 m. Gento universitete (Belgija) studijavo chemiją ir gavo chemijos inžinieriaus diplomą. 1921–1924 m. Jonas Rugis mokytojavo Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje, dėstė lotynų kalbą ir istoriją. Čia susipažino […]

Plačiau

Petras Gomaliauskis

/

Petras Gomaliauskis (Gomalevskis) gimė  1820 m. gruodžio  9 d.  Paliepkalnyje  (Varnių parapija). Lietuvių rašytojas, katalikų kunigas. 1840–1844 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Vainute (Šilutės r.) kunigavo nuo 1844 m. Čia gyveno ir dirbo iki 1851 m. Vėliau buvo vikaru kitose parapijose – Lauksodėje (Telšių r.), Alūkstoje bei Brunavoje (Latvija). 1868 m. Saločių (Pasvalio r.) klebonas. Lietuvių originaliosios […]

Plačiau

Liuteronų evangelikų kunigas Dovydas Jonatanas Naugardas (David Jonathan Naugardt)

/

Dovydas Jonatanas Naugardas (David Jonathan Naugardt) gimė 1778 m. rugsėjo 11 d. Pilupėnuose (dab. Kaliningrado sritis), kunigo šeimoje. 1800 m. balandžio 16 d. imatrikuliuotas (įrašytas į studentų sąrašą – matrikulą) Karaliaučiaus universitete. Pirmoji jo darbo vieta po studijų buvo Darkiemyje (dab. Kaliningrado sritis). Čia jis ėjo parapinės mokyklos precentoriaus pareigas. Precentorius privalėjo vesti giesmę bažnyčioje, […]

Plačiau

Durpių kraiko fabriko įkūrėjas Otas Hofmanas

/

  Otas Hofmanas (Otto Hoffmann, 1837–1908) – pirklys, 1882 m. pietrytiniame Aukštumalos aukštapelkės pakraštyje, šalia Traksėdžių, įkūręs „Rytų Prūsijos durpių kraiko fabriko“ akcinę bendrovę. Fabrikas pastatytas prie geležinkelio ruožo Šilutė–Klaipėda. Bendrovės pradinis kapitalas buvo 25 000 markių, po metų jis padidėjo iki 50 000 markių. Vienas iš akcininkų – Šilutės dvaro savininkas, ekonomikos patarėjas Hugo […]

Plačiau

Mažių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės

/

Mažių kaimo evangelikų liuteronų senosiose kapinėse gyventojai buvo laidojami XIX a. – XX a. vid. Iki šių dienų išliko nemažai antkapinių paminklų ir metalinių kryžių fragmentų, betoninių antkapinių kapų apvadų. Ankstyviausias palaidojimas ant išlikusio paminklo – 1889 m., o vėlyviausias – 1918 m. Dalis metalinių kryžių liudija, jog čia palaidotos Storostų giminės kartos. Storostų ne […]

Plačiau

Senosios Šilutės evangelikų liuteronų kapinės ir koplyčia

/

Nuo XVI a. vid. iki XIX a. ketvirto dešimtmečio Šilokarčemos, Žibų ir Verdainės gyvenviečių (dab. dalis Šilutės miesto teritorijos) gyventojai buvo laidojami Verdainės bažnyčios šventoriuje. Augant gyvenvietei 1832 m. buvo atidarytos kapinės, esančios dabartinių Geležinkelio ir Tilžės gatvių sandūroje. Pasiturintys gyventojai naujose kapinėse įsirengdavo šeimos kapavietes su laidojimo rūsiais, jas aptverdavo metalinėmis tvorelėmis. Palaidojimo vietą […]

Plačiau

Sekunos spaustuvė

/

Tai knygų prekybos, knygrišyklos ir (maždaug nuo 1891) spaudos įmonė, veikusi 1858–1944 m. Šilutėje, Tilžės g. 29 (dab. Tilžės g. 27). Ją įsteigė Karlas V. Sekuna (1833 11 15 –1908 07 26). Įmonę paeiliui paveldėjo Otas, Artūras ir Oskaras Sekunos. Sekunos spaustuvėje lietuvių kalba buvo išspausdinta apie penkiasdešimt Mažajai Lietuvai skirtų knygų, periodinių leidinių „Pasiuntinystės […]

Plačiau

Zyberto spaustuvė

/

F. V. Zyberto (F. W. Siebert) ir kt. spaustuvė, knygrišykla ir knygynas veikė nuo 1861 m. iki 1922 m. F. V. Zybertas 1861 m. pabaigoje nupirko Umlaufo spaustuvę, kurią vis paveldėdami iki 1922 m. valdė jo šeimos nariai. Įmonėje paprastai veikė viena plokščioji ir viena tigelinė mašina, turėta nemažai įvairių šriftų. Spaustuvėje dirbo 10–20 žmonių. […]

Plačiau

Umlaufo spaustuvė

/

Tai pirmoji spaustuvė Šilutėje, tuomet vadintoje Šilokarčema. Ją 1861 m. pradžioje įsteigė A. Umlaufas. 1861 04 12 spaustuvėje vuvo išspausdintas vietos laikraštis „Šilo Karčiamos apsakimas“ lietuvių ir vokiečių kalbomis. Įmonėje veikė vienerios spausdinimo staklės, turėta rankinio šrifto. Šią įrangą 1861 m. pabaigoje A. Umlaufas pardavė F. V. Zybertui. Pastatas yra Lietuvininkų g. 40. Šaltiniai: 1. […]

Plačiau